Gauti naujienas

2014-04-04

 

Antano Obcarsko tapyboje egzistuoja iliuzorinis matmuo. Žiūrovo akis leidžiasi apgaunama ir įžiūri reljefinius paviršius. Tie reljefai – tai bareljefai (o ne horeljefai), kadangi egzistuojančios struktūros iš plokštumos optiškai iškišamos mažiau nei per pusę savo apimčių. Bandant naudoti konkrečias matavimo vienetų vertes, galima teigti, kad reljefinės apimtys siekia nuo vieno iki kelių decimetrų aukštį.

Ne mažiau svarbu, o gal ir dar svarbiau yra ne tik atskiri pirminiai segmentai ar jų dėka sudaryti konkrečių geometrinių figūrų (dažniausiai stačiakampių) vaizdiniai. Svarbus ir fono bei užtepto elemento kontrastas; jo dėka tose struktūrose esančio aksonometrinio „posūkio“ ar „įlenkimo“ (būtent jis sukuria apčiuopiamumo, iškilumo ir įgaubimo miražą) santykyje susiformavusi judesio užuomazga. Antano Obcarsko kompozicijos yra kinetinės, judančios iš vieno begalinės plokštumos krašto į kitą, bandančios išnykti (bet neišnykstančios, o besidaužančios ir muzikaliai banguojančios lyg elektrinės rajos stačiakampiame akvariume) iš prieš jas stovinčių ir kontempliuojančių akių bei sąmonės.

Antano Obcarsko geometrinė abstrakcija atstovauja ne kam kitam, o kuo tikriausiam optiniam menui, „percepcinei“ tapybai, besiangažuojančiai erdvės ir judėjimo iliuzijos sukūrime. Tai tapyba, skirta reaguojančiai ir apgaulei pasiduodančiai akiai . Kita vertus, tegul ir disciplinuoto, tačiau savo vidinę laisvę išsaugojusio potėpio dėka Antano Obcarsko tapyba yra artima ir potapybinei abstrakcijai (Post painterly abstraction).

Pasakymai „artima opartui“, „gimininga potapybinei abstrakcijai“ yra pakankamai reliatyvūs. Visas Antano Obcarsko kūrybinis vyksmas yra lyg personalinė postmodernaus meno sintezė ir istorija. Tai tapyba, transformavusis nuo abstraktaus ekspresionizmo per performatyvų konceptualizmą iki potapybinės abstrakcijos. Gal šiuo atveju vertėtų reflektuoti „post-optinį meną“ ar „postpost-tapybinį abstrakcionizmą“... Bet kokiu atveju, Antano Obcarsko tapybą charakterizuoja kultūrinė patirtis, laisvas manipuliavimas ankstesnėmis visuotinės (ne siaurai lokalios!) dailės istorijos estetinėmis bei ideologinėmis vertybėmis ir jokių konvencijų neribojama menininko prigimtis, eksperimentavimas ir žaidimas esminiais meno vaizdiniais.

 

Ištrauka iš menotyrininko Vido Poškaus straipsnio „Antanas Obcarskas: tarp rašto ir aksonometrijos“ 2014 sausio mėn.

 

 

______________________________

1. Perfrazuojant Williamą C. Seitzą.
2. Visomis Clemento Greenbergo tam suteiktomis prasmėmis.

 

Socialiniai partneriai

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
ROTUŠĖS AIKŠTĖS DRAUGIJA
ASOCIACIJA KAUNIETĖ