Gauti naujienas

2012-11-09

Dainora Minkevičiūtė
Karameline pasaka

Šviesu. Jauku. Ramu. Žavinga. Peržengiau slenkstį ir, regis, pakilau į orą. Atsiplėšiau nuo šlapio betono, išsilenkiau plikų medžių šakų ir aštrių antenų, pervėrusių raudonus namų stogus. Pamiršau nusivylimą ir apmaudą, kurį nešiausi ateidama. Aš yriausi aukštyn, mojau sparnais ir kilau į šviesą! Išgirdau vaiko juoką, pro atsiminimų rūką išvydau žalią pievą ir ką tik nuskintą gėlę, pajutau namų židinio šilumą ir.. pasijutau laiminga. Koks gi tai buvo slenkstis, kurį paminėjau - magiškas portalas į kitą dimensiją? Visai gali būti. Tai portalas į karamelinę Henrikos Bartkutės parodą šviesa spindinčioje galerijoje „Balta“.

Regis to ir užtektų, trumpų ir visa pasakančių žodžių: tikriausiai panašus jausmas aplankytų patekus į pasaką. Bet negaliu. Kad jau ėmiausi rašyti, privalau paaiškinti kodėl. Kas taip sužavėjo mano širdį, kad kelioms akimirkoms pamiršau visus rūpesčius ir šaltį. Štai dar prieš kelias minutes slankiojau iš vienos galerijos į kitą, ieškodama to šiaudo, už kurio galėčiau užsikabinti ir išbristi iš upės. Visai nenustebau nusivylus – šiame lietingame krašte tarp niūrių ir vos ne depresinių įvairaus amžiaus menininkų kūrinių optimistinių ir dvasią pakylėjančių  sužimba kur kas rečiau nei norėtųsi. Juk argi lietuviška džiaugtis nuostabiu saulėlydžiu ar ryto rasa, fantazuoti apie šviesų rytojų ar drobėje įamžinti idilišką sapną. Jei nesigilini į skausmingą praeitį ar neieškai gyvenimo prasmės  - eik į vaikų teatrą arba kūrybą gali pamiršti. Telieka džiaugtis ir dėkoti tai kruopelei išrinktųjų, kurie kiekvieną savo gyvenimo dieną paverčia aukso grynuoliu ir pasidalina juo su kitais.

„Karamelės kvapas“. Tai vienas iš šiandieną Bartkutės eksponuojamų paveikslų, drauge nusakantis ir visos parodos pavadinimą. Tai gėlė, bijūnas. Tai vienas prisiminimas, šiltas vasaros gūsis, trumpa akimirka išsaugota atmintyje ir dabar žvelgianti į mus. Švelnios, lyg nublukusios spalvos mus nukelia į praeitį, galbūt į vaikystę, kur ši gėlė pražydo. Sueižėjęs paveikslo paviršius imituoja dekupažo techniką ar nuo senatvės įskilusį dažų sluoksnį ir liudija apie laiko poveikį tiek daiktui tiek atsiminimui. Tačiau įtrūkimai kur kas didesni nei galėtume tikėtis. Atrodo lyg kas būtų mažą paveikslėlį padidinęs dešimtis kartų. Ar gali kažkas smulkaus ir galbūt kažkada nereikšminga tapti svarbiausiu parodos objektu, didžiausia brangenybe žmogaus patirties lobyne? Žinoma. Ji gali su savimi nešti istoriją, kurią tik autorius žino, arba tiesiog džiuginti žiūrovą savo žaviu paprastumu bei raginti į mažus dalykus pažvelgti kitomis akimis. Visgi gal jie ne tokie maži kaip gali pasirodyti...

Karamelės vaizdinys šioje parodoje nėra tiesioginis, bet viskas ką matai, suteikia tokį įspūdį. Kur bepasisuktum žvilgsnį glosto švelnios auksinės, rusvos, tiesiog karamelinės spalvos. Plastiškos formos teka nuo vieno paveikslo prie kito, banguoja ir galiausiai nyksta sienų baltomoje, virsdamos sulankstyto ir laiko nublukinto popieriaus lapo iliuzija. Tačiau lapas niekuomet nėra tuščias ar neapčiuopiamas, jame iškyla vaizdas, nors šiek tiek blankus lyg paryčiais nykstantis sapnas, bet konkretus – aguonos rugių lauke, auksaspalvis povas, ežero pakrantė. Rodos, gali pajusti nuo paveikslų sklindančią šilumą ir ūmai tapti besvoriu, skęsti kažkur prisiminimų ar sapnų jūroje lyg tie drugeliai, nutūpę ryškiaspalvėje septynių paveikslų kompozicijoje.

Tačiau kiekviena kelionė anksčiau ar vėliau baigiasi ir tenka grįžti į pilką realybę.  Tik šį kartą ji nebus tokia šalta, sklidina liūdesio bei nusivylimo. Karamelinė šviesa mane lydės ir ties geltonų plytų kelią, kad ir kur beeičiau, mat kartais tiek tereikia -  sugrįžti į vaikystės pasaką ir pamatyti pasaulį kitokiomis akimis. Lašelis optimizmo ir spalvų vėlyvą ir tamsų rudenio vakarą gali virsti mažu stebuklu. O jeigu kartais atsirastų norinčių pareikšti, kad tai gali būti per saldu, turiu pasiūlymą nueiti ir nusipirkti karšto šokolado. Juk ėmus niurzgėti ir nirti į dumbliną kasdienybės liūną tai geriausias vaistas, o jeigu nepadės – vadinasi jau nesate to vertas.

Socialiniai partneriai

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
ROTUŠĖS AIKŠTĖS DRAUGIJA
ASOCIACIJA KAUNIETĖ