Gauti naujienas

2011-12-09

Spalva – Nuotaika - Simbolis

Galerija „Balta“
2011 12 09 – 2012 01 12

Jau trečius metus Kauno Tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerija „Balta“ organizuoja įspūdingą šventinę parodą – konkursą „Spalva – Nuotaika – Simbolis“, kurioje žymūs Lietuvos kūrėjai savitai interpretuoja baltą spalvą. Menininkai, pasitelkdami įvairiausias technikas, stengiasi savo kūriniais perduoti žiūrovui žinutę, ką kiekvienam iš jų reiškia balta spalva. Pagrindinis tikslas - leisti parodos lankytojui suvokti, matyti baltą spalvą dailininko akimis per vaizduojamus simbolius, nuotaikas ir spalvas. Kurti įstabius kūrinius menininkus skatina organizuojamas konkursas, kurio pagrindinis prizas – galimybė surengti autorinę parodą galerijos erdvėse. Taigi, galerijos „Balta“ lankytojai turi galimybę balsuoti už jiems patikusį darbą ir patys spręsti, kurio menininko parodą jie norėtų matyti. Kaip ir kasmet, menininkai pateikė visą puokštę įvairių kūrinių, skirtingų baltos spalvos interpretacijų. Vieniems ji asocijuojasi su švara, tyrumu, kiti tai suvokią kaip sakralumo, susikaupimo būseną ar erdvę, o treti stengiasi atskleisti tiesiog pačios spalvos estetiką. Kai kam balta spalva reiškia liūdesį, gedulą, o dar kitiems tai viso ko pradžia – gimimas, vestuvės. Kurdami kūrinius, menininkai naudoja įvairius meno kūrimo būdus, pristato iki šiol nematytas autorines technikas.

Jau trečius metus parodoje darbus eksponuojantis menininkas Modestas Malinauskas šiemet pristatė dar dažais kvepiantį kūrinį, pavadinimu „Zefyrinis“. Tapytojas drobėje vaizduoja raudoną medį, tarsi įvilktą, nenorom įspraustą, apsiutą baltu „rūbu“. Raudonus rudens lapus kasmet keičia purus sniego sluoksnis, kurį kūrėjas pavadina „zefyriniu“. Po medžiu kėdė jam, tapytojui, gebančiam įamžinti šią, kartais skausmingai atrodančią, metų laikų kaitą. Kaip visada, viskas atrodo itin pasakiškai ir žaismingai, kuriamas nerealus pasaulis žadina stebėtojo vaizduotę ir skatina jį kurti paveikslo siužetą. M. Malinausko spalvos taip pat magiškos – paveikslas spindi ir žėri, tviska. Kaip visada jaučiamas subtilus impresionistinis virpėjimas, ypatingas koloritas primena, jog tapytojo gyvenimas yra nesibaigiantis judėjimas ir žmogus čia tampa anksčiau nepatirtos pasakiškos situacijos dalyviu.
Tekstilininkės Gailos Akelienės autorine technika sukurtas šviestuvas lyg dūzgiančių vapsvų lizdas. Menininkės kūrybai būdinga organika šiemet įsikūnyja stropiai suręstame šviestuve – lizde, kurio porėtas paviršius ir viduje įžiebiama jauki švieselė primena mums, jog gyvename pasaulyje, kuriame yra daug mažų skirtingų pasaulėlių. Menininkė kviečia iš arti pasigrožėti vienu iš jų, stebėti nesibaigiantį gamtos kitimą ir unikalumą. Aušros Vinogradovaitės darbas „Močiutės portretas“ liudija apie nepertraukiamą žmogaus ryšį su praeitimi, savo „šaknimis“. Atkartodama paprastą portretinę nuotrauką, menininkė autorine technika drobėje išaudė nuoširdžiai besišypsančią senolę. Šis sentimentalus kūrinys talpina visus šilčiausius jausmus, šiuolaikiškai kalba apie meilę, rūpestį ir pagarbą. Ne ką mažiau įspūdingas ir Virginijos Kirvelienės „Eskizas Mamos portretui I“, išformuotas iš medvilninio audinio, primenančio nėrinius, užuolaidas. Šis milžiniškas moters veidas dvelkia nostalgija, ramybe ir santūrumu, švelnios formos pabrėžiamos banguojančiais audinio raštais.

Subtiliu koloritu pasižymi menininkių Irenos Pliutytės ir Danguolės Brogienės gobelenai. Pastarosios darbas „Už lango pūga“ parodos lankytoją paverčia stebėtoju, besigėrinčiu siautulingu snaigių šokiu lauke. Gobelenas sudalytas į kvadratėlius ir primena mums langą, o už jo spalvų ir linijų raizgalynė: balti, rožiniai, pilki ir melsvi tonai susipina asimetriškame sniego ir vėjo gūsyje. Virginijos Ridikaitės Laužadienės balto molio skulptūra „Tylos aromatas“ išties kvepia magiškom tylos minutėm, kurias praleidi klausantis savo minčių, tylaus alsavimo, širdies dūžių. Plokščioje skulptūroje galime įžvelgti žmogaus profilį, tarsi aukštyn užverstą galvą, iš pasimėgavimo primerktas akis ir banguotų plaukų sruogas, susivijusias į gėles ar kriaukles primenančias formas. Jose – bangų ošimas tolumoj ir tylos muzika, kurios taip ilgimės kasdien.

Irenos Breivienės tapybos darbas „Baltas svajonių ratas“ įsuka mus į spalvingų svajonių verpetą, o Rolandos Ritos Mikalauskienės „Baltas vėjas“ priverčia žavėtis žaismingai perteikiama gamtos stichija, pastelinių tonų sūkuriais, susijungiančiais į vieną žvarbaus vėjo gūsį. Juk sakoma – ne viskas, kas paprasta, yra prasta ir tuo gali įsitikinti kiekvienas, stabtelėjęs prie „Balto vėjo“. Menininkė, panaudodama tik klijus ir spalvoto popieriaus juosteles sukuria žaismingą kūrinį, išties dvelkiantį šalčiu.
Vertėtų paminėti ir Jurginos Rancevienės ryškiaspalvį odos pano „Krabo ūke baltai pražydę drakonai“. Pagal Feng Shui, du drakonai simbolizuoja vienybę, gerovę, naują pradžią ir gyvybingumą. Patys geriausi drakonai – auksiniai, melsvai žalsvi arba raudoni. Menininkė gelsva spalva nutapė du išminties sergėtojus, dantyse įsikandusius po perlą - dvasinių ir materialinių turtų simbolį. Stebuklingas perlas simbolizuoja materijos ir dvasios vienumą. Krabo ūkas - supernovos, sprogusios 1054 m. ir užfiksuotos kinų stebėtojų, liekana. Ūko viduryje esanti neutroninė žvaigždė – Krabo pulsaras – yra stiprus rentgeno spindulių šaltinis. Pasak mokslininkų, egzistuojantys pulsarų modeliai negali paaiškinti tokios didelės energijos spinduliavimo. Šioje energijos sankaupoje ir gimsta paslaptingos mitinės būtybės – du romūs, išmintį spinduliuojantys drakonai. Drakonų paveikslas galerijai – menininkės J. Rancevienės sekmės palinkėjimas ateinančiais Vandens Drakono metais.
Daugelis iš mūsų jau įpratome matyti veltinio šalikus, kepures ir šlepetes, tai tapo daugelio stilingų Lietuvos moterų papuošalu. Bet ar teko kada matyti veltą knygos viršelį? Menininkių Janinos Kildušienės ir Ritonės Klizienės darbas „Ateitis“ kalba apie ateitį, kuomet knyga taps svarbi tik kaip aksesuaras, kaip meno kūrinys, skirtas papuošti namų ar biuro interjerą. Menininkės baltu veltiniu ir jame pražydusiomis gėlėmis puošė taip pat netikrą knygą, tai - tik jos muliažas, kurio neįmanoma atversti ar perskaityti. Galbūt kūrėjos turėjo galvoje visai kitą idėją. Galbūt jos tikisi, jog ateityje knygos menas peržengs mums įprastos knygos formos ribas ir taps savarankišku meno kūriniu, neapribotu plokštumos.

Stiklininkė Sigita Gaučienė mėgsta išmėginti įvairias stiklo apdirbimo technikas – jos darbai labai skirtingi, kasmet vis kitokie. Tuo įsitikinome ir praėjusiais metais pristatytame kūrinyje „Šerkšno gėlės”, kai menininkė iš smėlio ir stiklo sukūrė trapų gelės žiedą, papuošta žibančiais deimantukais – sidabrinės rasos lašais. O šiemet ji pristato radikaliai skirtingą darbą, pavadinimu „Tirpstantis stiklas“. Tai balsvo perdirbto stiklo žiedas, lyg vaško žvakė, besilydantis kaitroj. Stiklo skulptūra mums primena Salvadoro Dali paveikslus, kuriuose taip pat tirpsta laikrodžiai, veidai pereina į kitų žmonių atvaizdus, o iš kiaušinių prasigraužia skruzdėlės. Šis siurrealizmu dvelkiantis meno kūrinys byloja apie viso ko laikinumą, daiktų ir mūsų pačių būties trapumą.

Be jau paminėtų menininkų, parodoje „Spalva – Nuotaika – Simbolis“ galite pasigrožėti Birutės Sarapienės, Marijonos Sinkevičienės, Valdo Kurkliečio, Danutės Onos Jonelienės, Romos Serapinaitės, Valentino Varno, Gintaro Kuro, Oksanos Blaževičienės, Vidos Sologubienės, Giedros Purlytės, Valerijos Medelinskienės, Margaritos Jasilionytės, Gintarės Jarušienės, Danutės Valentaitės ir Arūnės Kochanskytės kūryba.
Paroda veiks iki kitų metų sausio mėnesio 12 dienos.


Menotyros studentė Austėja Bručaitė

Spalva – Nuotaika – Simbolis 2011 bukletas

Socialiniai partneriai

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
ROTUŠĖS AIKŠTĖS DRAUGIJA
ASOCIACIJA KAUNIETĖ