Gauti naujienas

2011-09-28

J. Petruškevičienės paroda (2011 09 28_ 17 val.)

 

Emilijos pasaulis

Emilija buvo mano auklė. Vaikystėje, kai buvau maža, mes kartu žaidėme su lėlėmis ir siuvome joms rūbelius. O dabar aš iš likusių po jos mirties kuklių drabužių atkūriau juos sumažintomis formomis. Naudojau autentiškas medžiagas, siūlus, detales, tą patį siluetą. Viskas atlikta rankomis. Miniatiūromis siekiau atspindėti ją supusį mažą daiktinį pasaulį, kuris buvo priešingybė turtingam dvasiniam. Ji tvirtai tikėjo ir, nors buvo mažaraštė, mėgo knygas.

Šiuos rūbus Emilija kažkada pati pasiuvo ir numezgė. Paskutinįjį – rudą margą kostiumėlį – ji pasisiuvo rankomis būdama virš 90 metų. Tada jau silpnai matė, todėl siuvo šviesiais siūlais ant tamsaus fono ir vis prašydavo jai priverti siūlų iš karto į kelias adatas. Miniatiūriniame variante panaudotos ir pačios Emilijos ranka siūtos siūlės.

Pamenu jos mažame kambarėlyje senovinį visada pridengtą staltiesėle veidrodį, didelę džiovintų gubojų puokštę, Kristaus paveikslą. Emilija gimė prieš 100 metų. Ji buvo labai mažo ūgio, tamsių akių ir plaukų, nuo vaikystės šlubavo. Visą gyvenimą dirbo kitiems, buvo neturtinga ir gyveno ypač kukliai. Emilija labai mylėjo vaikus, o pati neturėjo šeimos. Kai paseno, mes ją pasiėmėme gyventi pas save.

Ko iš jos išmokau? Kasdieniniame gyvenime pastebėti paprastus dalykus ir juos pamatyti ypatingais. Mokytis švęsti gyvenimą...

Socialiniai partneriai

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
ROTUŠĖS AIKŠTĖS DRAUGIJA
ASOCIACIJA KAUNIETĖ