Gauti naujienas

2010-04-28

2010 balandžio 28 – gegužės 13

Felikso Jakubausko nereikia pristatyti meno mylėtojams. Neperdėtai galima teigti, kad jis pats garsiausias šių dienų lietuvių tekstilininkas. Studijavęs tekstilę ir Vilniuje, ir Budapešte, dailininkas štai jau beveik tris dešimtmečius aktyviai reiškiasi Lietuvos meniniame gyvenime, garsina jos vardą visame pasaulyje, pelnydamas prestižinių tekstilės parodų apdovanojimus visuose kontinentuose – Europoje, Azijoje, Amerikoje. Dešimtys autorinių parodų, kone du šimtai grupinių ekspozicijų liudija begalinį darbštumą ir atsidavimą savo profesijai.
Parodoje eksponuojami naujausi dailininko gobelenai, išausti 2009–2010 metais. „Saulė lede“, „Sušalęs dangus“, „Virpesiai“, „Šokiai sutemose“ – jų poetiški pavadinimai kalba apie tai, kad dailininkas įkvėpimo sėmėsi iš poezijos ir gamtos, siekė perteikti įspūdį, kurį išgyveni susidūręs su nenuspėjama gamtos didybe ir jos būsenų kaita.
Parodoje išvysime ir pažįstamą, ir nežinomą F. Jakubauską. Pažįstamą iš kūrinio tvarkos, savotiškos kompozicijos švaros, vaizdo estetikos. Ir iš preciziško atlikimo, meditacinės nuotaikos, idėjos perteikimo specifinėmis tekstilės priemonėmis. Kaip ir anksčiau F. Jakubausko gobelenai dvelkia šviesa ir harmonija, juose nėra vidinio chaoso, atsitiktinių detalių, jie atrodo tarsi lengva ranka padaryti. Koks apgaulingas tas lengvumas, slepiantis metų metus juodo darbo, kai pasieki tokį etapą, kai užtenka baltame kartone tik pieštuku pažymėti linijas ir formas, užrašyti spalvų pavadinimus, o užbaigtu meno kūriniu šie eskiziški apmatai tampa audimo proceso metu. Tuomet improvizuojama, vienus spalvų derinius keičia kiti, visai neplanuotai įaudžiamos kitos ką tik nudažytų siūlų gijos, bet visuomet gobelenas palieka tvirtai suręsto ir gerai apgalvoto kūrinio įspūdį.
Diptikas „Sušalęs dangus“ su vaiskiai mėlynu ruoželiu pilkšvame fone yra itin įtaigių ir jau anksčiau išbandytų meninių priemonių tąsa, tačiau kiti parodos gobelenai skirtingi – tapybiškesni, dinamiški, persmelkti vidiniu nerimu, bylojantys, kad autorius nesidairo į praeitį ir siekia išsilieti, išsiveržti iš jam įprastos darnios visumos. Darbuose akivaizdus improvizacinis pradas, kurį tvirta meistro ranka suvaldo į aiškias jausmo konstrukcijas. Šiuo požiūriu įdomus gobelenas „Virpesiai“. Čia nuotaiką kuria kasdienį kilimą primenančių fono juostų ritmas ir laisvai, tarsi ranka nubrėžtų spiralių bei neišbaigtų formų kontrastas. Šiame darbe susilieja tautinis paveldas su postmodernistiniu neišbaigtumo principu, paneigiančiu sąstingį, simboliškai sujungiančiu praeitį su dabartimi.
Paroda „Atskleista-paslėpta“ dailininkas kviečia gilintis į jo dialogą su aplinkiniu pasauliu, pajusti kūrinių giluminį klodą, kuris nesibaigia tik darbo pavadinimo perskaitymu. Kuo prasmingesnis sumanymas, tuo daugiau asociacijų jis kelia žiūrovui.

Lijana Šatavičiūtė

Socialiniai partneriai

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
ROTUŠĖS AIKŠTĖS DRAUGIJA
ASOCIACIJA KAUNIETĖ